Gruodis Vaso apskrityje visada buvo laikomas vilties laiku. Kai nuo Alpių pradeda pūsti ledinis vėjas, o laukus tarp Vasėčenio ir Csámpeskopačo padengia dygliuota šerkšno danga, žmonės instinktyviai ieško šilumos. Oras tirštas nuo Kalėdų laukimo – šviesiausio metų laiko, kai namus užpildo šviežiai iškeptų gaminių kvapas, o vaikai sulaikę kvėpavimą laukia, kol pasirodys pirmoji žvaigždė.
45 metų „Volkswagen“ vairuotojui (pavadinkime jį Józsefu) ši diena turėjo būti šventė. Jis anksti pabudo, pabučiavo miegančią žmoną ir pažadėjo savo vaikams, kad šiandien „miško karalienė“ pagaliau pasirodys jų svetainėje. Jis ilgai rinkosi ją Kalėdų eglučių mugėje – storiausią, aukščiausią, kvepiančią šerkšnotais pušų spygliais ir vaikyste. Józsefas atsargiai įdėjo medį į kamieną, pritvirtino jį virvėmis ir iškeliavo. Jis nežinojo, kad šis medis bus paskutinė jo gyvenimo našta.
🛣 „Stiklinis kelias“
87-asis maršrutas šiuo metų laiku yra pavojinga vieta. Jis vingiuoja per kalvas, vairuotojams mesdamas staigius posūkius ir apgaulingai tiesias atkarpas. Tą dieną asfaltas buvo tokios būklės, kokią patyrę vairuotojai vadina „stikliniu“: kai kelias atrodo tik šlapias, bet po plonu vandens sluoksniu slypi juoda ledo pluta.
Josephas vairavo atsargiai. Jis neskubėjo, nes kamiene buvo brangus ir trapus krovinys. Jis jau įsivaizdavo, kaip įneš medį į namus, kaip pirmasis sniegas nukris nuo jo šakų ant kilimo, kaip nušvis jo vaikų akys.
Tuo pačiu metu prie jo artėjo „Opel“ mikroautobusas. Galbūt jo vairuotojas skubėjo užbaigti paskutinį savo pristatymą. Galbūt jį tiesiog akimirkai atitraukė skambantis telefonas arba jis pasiklydo namų langų šviesose. Akimirką. Vos viena sekundė neatidumo ilgame kairiajame posūkyje.
💥 Smūgis, sustabdęs laiką
Fizikos dėsniai negailestingi. Sunkusis furgonas prarado vairo kontrolę ir, tarsi sulėtintai, pradėjo kirsti ištisinę liniją. Tą akimirką neišvengiamai susikirto du pasauliai.
Susidūrimas įvyko kaktomuša. Plyšančio metalo riaumojimas ir dūžtančio stiklo žvangėjimas akimirksniu užgožė vėjo garsą. Smūgio jėga buvo tokia galinga, kad „Volkswagen“ buvo numestas dešimt metrų atgal. Automobilis, suglamžytas kaip popieriaus lapas, rėžėsi į apsnigtą griovį.
Stojo tyla. Ta bauginanti, mirtina tyla, kuri ateina tik nelaimės vietoje. Ir tarp šio siaubo, žiojinčiame automobilio bagažinėje, ji buvo – žalia Kalėdų eglutė. Ji liko beveik nepažeista, priminimas, kad vos prieš kelias minutes čia gyveno žmogus, kupinas planų ir meilės.
🚒 Gelbėtojų paskutinė kova
Pirmieji į įvykio vietą atvyko Sombathėjaus ugniagesiai gelbėtojai. Patyrę ugniagesiai, matę šimtus avarijų, šį kartą dirbo su ypatingu sunkumo jausmu krūtinėje. Kalėdų eglutės vaizdas sudaužytame automobilyje buvo galingesnis už bet kokius žodžius.
„Hidraulika! Greičiau!“ – sušuko brigados vadas, gelbėtojams stengiantis perpjauti sumaitotą kūną.
Metalas rėkė spaudžiamas „gyvybės žandikaulių“, bet kai paramedikai pagaliau pasiekė vairuotoją, buvo per vėlu. Józsefas mirė akimirksniu. Galbūt jis net nespėjo suvokti, kas įvyko. Tas paskutinis posūkis ir akinantis priekinių žibintų spindesys sustingo jo akyse.
Kol policininkai 87-ajame greitkelyje apžiūrinėjo tragedijos vietą, kitoje apskrities pusėje Józsefo žmona žvilgčiojo į laikrodį. Vakarienė buvo paruošta, vaikai jau buvo išpakavę žaislų dėžes. Jie laukė tėčio. Jie laukė eglutės. Jie dar nežinojo, kad Kalėdos jų namuose niekada nebebus tokios pačios.
🕯 Moralė, parašyta ant asfalto
Kiti du avarijoje dalyvavę žmonės išgyveno. Vienas patyrė sunkius sužalojimus, kitas – nedidelį išgąstį. Tačiau fizinis skausmas yra niekis, palyginti su našta, kurią dabar teks pakelti mikroautobuso vairuotojui. Kiekvieną kartą užuodęs pušų spyglius, jis grįš prie to lemtingo posūkio.
Vengrijos policija dar kartą kreipėsi į visuomenę: „Prašome sulėtinti greitį. Vienas papildomas kilometras per valandą ar viena papildoma sekundė kalbant telefonu nevertas žmogaus gyvybės.“
Žiemos keliai negailestingi. Ši istorija yra priminimas kiekvienam iš mūsų. Kai skubate pirkti dovanų, kai skubate prie šventinio stalo, prisiminkite tą Kalėdų eglutę griovyje. Ji niekada nebuvo papuošta. Niekada nedegė lemputės.
Rūpinkitės savimi. Geriausia dovana, kurią galite padovanoti savo artimiesiems, esate jūs pats. Gyvas ir sveikas. 🙏✨
