Vakar vakare pastebėjau, kad mano vyras yra mūsų mėnesio amžiaus vaiko kambaryje, nors vos prieš minutę girdėjau jį išeinant iš namų. Įėjau į vaikų kambarį ir pamačiau kažką, kas privertė mane sustingti. 😱
Neseniai tapome tėvais. Pirmosios kelios savaitės buvo palaima – bemiegės naktys, pieno kvapas, tylios šypsenos. Jis buvo švelnus, rūpestingas, švelniai laikė mūsų sūnų, tarsi bijotų garsiau kvėpuoti. Bet tada viskas pradėjo keistis.
Jis tapo irzlus, šaltas. Vakarais jis vis dažniau išeidavo „pakvėpuoti grynu oru“, grįždavo vėlai ir tyliai. Tai priskyriau nuovargiui, stresui ir prisitaikymui prie naujo gyvenimo. Maniau, kad tai praeis.
Tačiau vakar vakare viskas pasikeitė.
Mano sūnus pradėjo verkti. Jau buvau atsikėlusi, bet žvilgtelėjau į kūdikio monitorių – ekrane buvo matyti, kaip kūdikis vartosi ir beveik nusiramina. Ir tada staiga – judesys kadro kampe. Mano vyras. Stovi tamsoje prie lovelės, nejudėdamas kaip statula. Bet ką tik išgirdau jį išeinant iš namų.
Mano širdis nusirito. Nubėgau į vaikų kambarį, bet ten nieko nebuvo. Tik mūsų sūnus, ramiai knarkiantis miegodamas. Po poros minučių užsitrenkė durys – mano vyras grįžo su pirkinių krepšiu. Ramu. Tarsi nieko nebūtų nutikę.
Parodžiau jam įrašą. Jis išbalo. Tada susmuko ant grindų ir sušnibždėjo:
„Maniau, kad tai daugiau nepasikartos…“
Jis papasakojo, kad jaunystėje jam buvo diagnozuotas disociacinis tapatybės sutrikimas. Metų terapija, remisija. Tačiau po vaiko gimimo kažkas vėl pabudo. Kita asmenybė. Tokia, kuri nekenčia kūdikių.
Jis verkė. Sakė, kad švaisto laiką, kad pabunda skirtingose vietose, kad bijo savęs. Jis pažadėjo nueiti į kliniką, prašė manęs juo patikėti.
Norėjau. Kol išgirdau įrašą jo telefone – balsą, panašų į jo, bet svetimą, šnabždantį:
—Rytoj. Rytoj mes jo atsikratysime.
Auštant susipakavau daiktus, pasiėmiau sūnų ir išėjau.
Dabar esame kitame mieste. Jis gydosi, bendraujame tik per advokatą.
Kartais žiūriu į senas nuotraukas, kuriose jis laiko mūsų sūnų ant rankų, ir negaliu pasakyti, kuri iš jų buvo tikroji. Vyro. Ar tos, kuri tą naktį stovėjo prie jo lovelės.
